Papildyti batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys

Portale papildyti batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys, kurie apima Lietuvos ežerus, tvenkinius, Kauno ir Kuršių marias bei dalį jūros pakrantės. Batimetrija papildyta 22 naujais vandens telkiniais (Alaušas, Auslas, Balžis, Birva, Didžiulis, Gelužis, Glūkas, Gruožys, Juostinas, Kulpis, Mošia, Naujųjų Verkių, Rašai, Sągardas, Šamukas, Škilietų I, Škilietų II, Šulininkų, Šventas, Tamašiavos tv., Zaduojys, Žiezdras).


Batimetrijos sluoksnį  šiuo metu sudaro 194 Lietuvos vidaus vandens telkiniai.


Šiuos naujus vandens telkinius įskaitmenino Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) geografijos specialybės studentai vadovaujant geografijos ir turizmo katedros lektoriui Marijui Pileckui.


Primename, kad batimetriniai duomenys parengti VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras" (GIS-Centras) iniciatyva, susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto, Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei GIS-Centro turimą informaciją (batimetrinius planus, schemas). Medžiagą susistemino, vektorizavo ir duomenų rinkinį sukūrė Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas – GIS-Centras.


Lietuvos vidaus vandenų duomenis peržiūrėsite paspaudę nuorodą arba Erdvinių duomenų rinkinių paieškoje suvedę > Lietuvos vidaus vandenų batimetrija

 

Batimetrija ežerų gyliai


Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į Lietuvos erdvinės informacijos portalą perkėlė GIS duomenis

 

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) į Lietuvos erdvinės informacijos portalą perkėlė GIS duomenis, kurie bet kuriuo metu prieinami išorės partneriams. Elektroninėje erdvėje rangovams taip pat suteikta prieiga prie elektros skirstymo tinklo įrenginių schemų. Tokiu būdu informacijos, reikalingos darbams elektros skirstymo tinkle atlikti, surinkimas yra atliekamas greičiau ir be ESO darbuotojų įsitraukimo. Skaičiuojama, kad dėl šio pokyčio elektros įvedimo darbų projekto rengimas sutrumpės 2-jomis kalendorinėmis dienomis.

 

Išsamiau apie ESO ir VĮ „GIS-Centras" bendradarbiavimą  ir į  portalą perkeltų GIS duomenų naudą skaitykite  dienraščio  „Lietuvos rytas" svetainės straipsnyje.

ESO rangovai, kuriems suteikta teisė naudotis ribotos prieigos elektros tinklo duomenimis, šiuos duomenis pasiekti gali ESO teminėje srityje.

ESO rangovai, neturintys šios teisės, dėl prieigos suteikimo turėtų kreiptis el. paštu info@eso.lt.


Lietuvos erdvinės informacijos portale – jau pasiekiami 2016 metų naujausi ortofotografiniai žemėlapiai!

   

 

2016 metais 1/3 Lietuvos teritorijos antrojo etapo metu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, jau pasiekiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt 2015 metais 1/3 Lietuvos teritorijos sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai buvo pasiekiami nuo 2016 sausio 15 dienos. Likusios Lietuvos teritorijos aerofotografavimas ir ortofotografinių žemėlapių sudarymas trečias etapas  bus vykdomas 2016–2017 metais. Iki šiol naujausi visos Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografiniai žemėlapiai buvo pagaminti 2012–2013 metais.

Ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi fotografuojant žemės paviršių lėktuve įtaisyta skaitmenine aerofotokamera. Gautos aeronuotraukos projektuojamos į žemėlapio lapus ir  patikslinamos pagal skaitmeninį reljefo modelį. 2015 ir 2016 metais sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai yra didesnės raiškos – ląstelės (pikselio) dydis yra 25x25 cm vietovėje (ankstesnių ortofotografinių žemėlapių raiška buvo 50x50 cm).

Peržiūrėti ir analizuoti ortofotografinius žemėlapius galima Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemėlapių naršyklėje. Registruoti naudotojai ortofotografinius žemėlapius gali užsisakyti ir elektroniniu būdu atsisiųsti paieškos laukelyje įvedę „ORT10LT 2016"

Naudotojai, pageidaujantys gauti visus ortofotografinius žemėlapius laikmenose, turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Geodezijos, erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus specialistus.

Ortofotografinius žemėlapius kūrė Lenkijos įmonė OPEGIEKA, kartu su VĮ „GIS-Centras"