LIETUVOS VIETOVARDŽIŲ RINKINYS

Europoje pastaruoju metu galima pastebėti susirūpinimą nacionalinio nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimu. Lietuva ne išimtis.

Vietovardžiai – vienas iš nematerialiojo kultūros paveldo elementų. 2014 metų pabaigoje už nacionalinį kartografavimą atsakingos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – užsakymu buvo sukurtas Lietuvos vietovardžių rinkinys (toliau – Vietovardžių rinkinys), skirtas Lietuvos Respublikos teritorijos vietovardžių duomenims kaupti ir tvarkyti. Vietovardžių rinkinys teikiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale (toliau – LEI portalas) www.geoportal.lt viešai ir nemokamai.

 

Vieningo Lietuvos vietovardžių rinkinio poreikis

Vietovardžiai neatsiejami nuo geografinių objektų, kuriuos jie įvardija. Objektams nykstant, juos pertvarkant ar naikinant, bet nekaupiant apie juos informacijos, jų pavadinimai gyvojoje vartosenoje gali išnykti arba būti iškreipti.

Vietovardžių keitimo ar nykimo priežastys įvairios. Praeitame amžiuje Lietuvos teritorijos vietovardžių kaita daugiausia buvo susijusi su kraštovaizdžio pokyčiais dėl masinės kolektyvizacijos, melioracijos, krašto okupacijos ir sovietizacijos. Dabar vietovardžių nykimas siejamas su šalies demografiniais pokyčiais.

Ištuštėjus Lietuvos kaimams, sugriuvus sodyboms ar dėl kitų priežasčių, priimami sprendimai kaimus sujungti ar naikinti. Registrų centro duomenimis, vien per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje išregistruota 240 kaimų. Gatvėvardžių keitimo mastas dar didesnis.

Vietovardžių rinkinio Lietuvoje poreikį rodo tai, kad yra objektų (upių, ežerų, tvenkinių; riedulių; salų; miesto skulptūrų, paminklų ir pan.), kurie dėl savo savybių (pavyzdžiui, smulkumo, mažumo, menkumo) nepatenka į valstybės registrus ir kadastrus. Informacija apie tokius objektus, taip pat ir jų pavadinimai, nėra sistemingai kaupiami. Kita problema, kad įvairiuose duomenų šaltiniuose (vietovardžių žodynuose, bibliotekose saugomuose kraštotyros ištekliuose, bažnytinių metrikų knygose ir pan.) sukaupta informacija apie senuosius Lietuvos vietovardžius dažnai yra tik apytiksliai susieta su vietovės informacija arba visai nesusieta. Patogumo sumetimais bevardžius ar sudėtingus oficialius pavadinimus turinčius objektus gyventojai vis tiek kaip nors pavadina. Taigi svarbu sudaryti prielaidas geografinių objektų vardus tinkamai ir standartizuotai naudoti spaudoje, radijuje, televizijoje ir kitoje viešojoje vartosenoje. (Iškreiptos vartosenos pavyzdys: Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas per Nemuną Kaune po įspūdingo lakūno Jurgio Kairio skrydžio po tiltu miesto gyventojų ir svečių ydingai pradėtas vadinti Kairio tiltu.) Taigi Lietuvos vietovardžių rinkinio poreikis buvo didelis.  Tinkamiausios sąlygos jį sukurti – LEI portale, kuriame geoinformacinių sistemų principais yra sukaupta ir toliau kaupiami Lietuvos teritorijos geografiniai duomenys.

 

Vietovardžių duomenys ir šaltiniai

Per LEI portalą teikiamame Lietuvos vietovardžių rinkinyje yra surinkta duomenų iš įvairių duomenų šaltinių (1 pav.).

 

1 pav. Lietuvos vietovardžių rinkinį sudarantys duomenys

 

Vietovardžių rinkinį galima plėsti įtraukiant duomenis iš kitų duomenų šaltinių, prieš tai suderinus teisinius klausimus su duomenų tvarkytojais.

Darbui su Lietuvos vietovardžių rinkiniu taikomi geografinės informacijos sistemų principai. Vietovardžių objektai saugomi skirtinguose informacijos sluoksniuose kaip taškai, linijos ir plotai. Laikantis Europos erdvinės informacijos infrastruktūros tinklo (INSPIRE) Geografinių pavadinimų specifikacijos (toliau – specifikacija) reikalavimų vietovardžių objektai suskirstyti į tam tikrus tipus, išskirti objektų atributai. Be to, sukurti papildomi atributai nacionalinėms reikmėms (suteikiantys galimybę vietovardžius spausdinti ir norminti). Visa vietovardžių informacija yra pateikiama internetu ir prieinama kiekvienam naudotojui LEI portalo žemėlapių naršyklėje adresu www.geoportal.lt/map, spustelėjus „Pridėti" ir pasirinkus „Vietovardžiai". Registruotiems naudotojams prieinamos įvairesnės darbo su Lietuvos vietovardžių rinkiniu galimybės. Kviečiame  peržiūrėti vaizdo įrašą apie tai, kaip praktiškai pasinaudoti per geoportal.lt teikiamu vietovardžių duomenų rinkiniu.

 

Galimybės ir įrankiai

LEI portale sukurti įrankiai padeda rasti dominantį vietovardį pagal pavadinimą, jo dalį ar objekto teritoriją. Rastus vietovardžius galima peržiūrėti žemėlapyje, sužinoti apie juos išsamią informaciją (šiuo metu tokią informaciją turi nedidelė dalis objektų, informacija toliau kaupiama). Apie rastus netikslumus ar trūkumus galima pranešti Lietuvos vietovardžių rinkinio tvarkytojui naudojant specialiai tam sukurtus įrankius. Be to, yra sukurti įrankiai vietovardžių aprobavimui.

Lietuvos vietovardžių rinkinys gali būti naudingas įvairiais atvejais.

Apibrėžus analizuojamą teritoriją aplink bevardį geografinį objektą (pvz., gatvę, gyvenamąjį kvartalą, įmonę), lengva rasti esamus ar buvusios to krašto vietovardžius ir rasti idėjų, kaip sudaryti naujo objekto pavadinimą.

Norint šalia dominančio objekto rasti vienodos kilmės ar sandaros vietovardžius, reikia apibrėžti analizuojamą teritoriją aplink dominantį objektą ir paieškos lange nurodyti žodžio fragmentą. Taip galima rasti gyvenvietes, kurių pavadinimas galėtų būti kilęs nuo ežero pavadinimo. Pavyzdžiui, brėžiant 500 metrų spindulio apskritimą aplink Pusnės ežerą (Molėtų r.), randamas ir Pusnės kaimas (2 pav.).

 

2 pav. Aplink dominantį ežerą išsidėsčiusių hidronimų paieškos galimybės Lietuvos vietovardžių rinkinyje

 

Dominančioje teritorijoje pagal vietovardžius galima ieškoti buvusio ar esamo objekto. Pavyzdžiui, pagal pavadinimus Malūno g., Ligoninės g. ir pan. galima ieškoti esamo ar buvusio malūno, ligoninės. Iš asmenvardinės kilmės vietovardžių galima atsekti Lietuvos tautinių mažumų istorijos vingius Lietuvoje. Pavyzdžiui, pavadinimai Torklerio malūnasVižanskio malūnas žydų istorijos Virbalio mieste (Vilkaviškio r.) ženklai.

Prireikus į portalą galima įkelti papildomų žemėlapių ir taip praplėsti vietovardžių analizės galimybės. Pavyzdžiui, norint žemėlapyje tiksliau pažymėti senuosius miškų, pelkių, buvusių Sarių kaimo apylinkėse Švenčionių rajone, vietovardžius, galima papildomai įsikelti 1950 metų topografinį M1:25000 žemėlapį.

Taigi, duomenų apie Lietuvos vietovardžius internete pateikiama vis daugiau ir įvairiose vietose. Per LEI portalą teikiamas Lietuvos vietovardžių rinkinys yra ta vieta, kur vietovardžiai pradėti kaupti integruojant skirtingus vietovardžių šaltinius, suteikiant duomenų teikėjams galimybę kaupti vietovardžius ir tų objektų, kurie nepatenka į duomenų registrus ir informacines sistemas. Sukurta darbo aplinka leidžia vietovardžius įkelti,  analizuoti, vaizduoti žemėlapyje, norminti.