STRAIPSNIAI

Lietuvos vietovardžių rinkinys

Įžanga

Europoje pastaruoju metu galima pastebėti susirūpinimą nacionalinio nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimu. Lietuva ne išimtis.

Vietovardžiai – vienas iš nematerialiojo kultūros paveldo elementų. 2014 metų pabaigoje už nacionalinį kartografavimą atsakingos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – užsakymu buvo sukurtas Lietuvos vietovardžių rinkinys (toliau – Vietovardžių rinkinys), skirtas Lietuvos Respublikos teritorijos vietovardžių duomenims kaupti ir tvarkyti. Vietovardžių rinkinys teikiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale (toliau – LEI portalas) www.geoportal.lt viešai ir nemokamai.

 

Vieningo Lietuvos vietovardžių rinkinio poreikis

Vietovardžiai neatsiejami nuo geografinių objektų, kuriuos jie įvardija. Objektams nykstant, juos pertvarkant ar naikinant, bet nekaupiant apie juos informacijos, jų pavadinimai gyvojoje vartosenoje gali išnykti arba būti iškreipti.

Vietovardžių keitimo ar nykimo priežastys įvairios. Praeitame amžiuje Lietuvos teritorijos vietovardžių kaita daugiausia buvo susijusi su kraštovaizdžio pokyčiais dėl masinės kolektyvizacijos, melioracijos, krašto okupacijos ir sovietizacijos. Dabar vietovardžių nykimas siejamas su šalies demografiniais pokyčiais.

Ištuštėjus Lietuvos kaimams, sugriuvus sodyboms ar dėl kitų priežasčių, priimami sprendimai kaimus sujungti ar naikinti. Registrų centro duomenimis, vien per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje išregistruota 240 kaimų. Gatvėvardžių keitimo mastas dar didesnis.

Vietovardžių rinkinio Lietuvoje poreikį rodo tai, kad yra objektų (upių, ežerų, tvenkinių; riedulių; salų; miesto skulptūrų, paminklų ir pan.), kurie dėl savo savybių (pavyzdžiui, smulkumo, mažumo, menkumo) nepatenka į valstybės registrus ir kadastrus. Informacija apie tokius objektus, taip pat ir jų pavadinimai, nėra sistemingai kaupiami. Kita problema, kad įvairiuose duomenų šaltiniuose (vietovardžių žodynuose, bibliotekose saugomuose kraštotyros ištekliuose, bažnytinių metrikų knygose ir pan.) sukaupta informacija apie senuosius Lietuvos vietovardžius dažnai yra tik apytiksliai susieta su vietovės informacija arba visai nesusieta. Patogumo sumetimais bevardžius ar sudėtingus oficialius pavadinimus turinčius objektus gyventojai vis tiek kaip nors pavadina. Taigi svarbu sudaryti prielaidas geografinių objektų vardus tinkamai ir standartizuotai naudoti spaudoje, radijuje, televizijoje ir kitoje viešojoje vartosenoje. (Iškreiptos vartosenos pavyzdys: Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas per Nemuną Kaune po įspūdingo lakūno Jurgio Kairio skrydžio po tiltu miesto gyventojų ir svečių ydingai pradėtas vadinti Kairio tiltu.) Taigi Lietuvos vietovardžių rinkinio poreikis buvo didelis.  Tinkamiausios sąlygos jį sukurti – LEI portale, kuriame geoinformacinių sistemų principais yra sukaupta ir toliau kaupiami Lietuvos teritorijos geografiniai duomenys.

 

Vietovardžių duomenys ir šaltiniai

Per LEI portalą teikiamame Lietuvos vietovardžių rinkinyje yra surinkta duomenų iš įvairių duomenų šaltinių (1 pav.).

 

1 pav. Lietuvos vietovardžių rinkinį sudarantys duomenys

 

Vietovardžių rinkinį galima plėsti įtraukiant duomenis iš kitų duomenų šaltinių, prieš tai suderinus teisinius klausimus su duomenų tvarkytojais.

Darbui su Lietuvos vietovardžių rinkiniu taikomi geografinės informacijos sistemų principai. Vietovardžių objektai saugomi skirtinguose informacijos sluoksniuose kaip taškai, linijos ir plotai. Laikantis Europos erdvinės informacijos infrastruktūros tinklo (INSPIRE) Geografinių pavadinimų specifikacijos (toliau – specifikacija) reikalavimų vietovardžių objektai suskirstyti į tam tikrus tipus, išskirti objektų atributai. Be to, sukurti papildomi atributai nacionalinėms reikmėms (suteikiantys galimybę vietovardžius spausdinti ir norminti). Visa vietovardžių informacija yra pateikiama internetu ir prieinama kiekvienam naudotojui LEI portalo žemėlapių naršyklėje adresu www.geoportal.lt/map, spustelėjus „Pridėti" ir pasirinkus „Vietovardžiai". Registruotiems naudotojams prieinamos įvairesnės darbo su Lietuvos vietovardžių rinkiniu galimybės. 

 

Galimybės ir įrankiai

LEI portale sukurti įrankiai padeda rasti dominantį vietovardį pagal pavadinimą, jo dalį ar objekto teritoriją. Rastus vietovardžius galima peržiūrėti žemėlapyje, sužinoti apie juos išsamią informaciją (šiuo metu tokią informaciją turi nedidelė dalis objektų, informacija toliau kaupiama). Apie rastus netikslumus ar trūkumus galima pranešti Lietuvos vietovardžių rinkinio tvarkytojui naudojant specialiai tam sukurtus įrankius. Be to, yra sukurti įrankiai vietovardžių aprobavimui.

Lietuvos vietovardžių rinkinys gali būti naudingas įvairiais atvejais.

Apibrėžus analizuojamą teritoriją aplink bevardį geografinį objektą (pvz., gatvę, gyvenamąjį kvartalą, įmonę), lengva rasti esamus ar buvusios to krašto vietovardžius ir rasti idėjų, kaip sudaryti naujo objekto pavadinimą.

Norint šalia dominančio objekto rasti vienodos kilmės ar sandaros vietovardžius, reikia apibrėžti analizuojamą teritoriją aplink dominantį objektą ir paieškos lange nurodyti žodžio fragmentą. Taip galima rasti gyvenvietes, kurių pavadinimas galėtų būti kilęs nuo ežero pavadinimo. Pavyzdžiui, brėžiant 500 metrų spindulio apskritimą aplink Pusnės ežerą (Molėtų r.), randamas ir Pusnės kaimas (2 pav.).

 

2 pav. Aplink dominantį ežerą išsidėsčiusių hidronimų paieškos galimybės Lietuvos vietovardžių rinkinyje

 

Dominančioje teritorijoje pagal vietovardžius galima ieškoti buvusio ar esamo objekto. Pavyzdžiui, pagal pavadinimus Malūno g., Ligoninės g. ir pan. galima ieškoti esamo ar buvusio malūno, ligoninės. Iš asmenvardinės kilmės vietovardžių galima atsekti Lietuvos tautinių mažumų istorijos vingius Lietuvoje. Pavyzdžiui, pavadinimai Torklerio malūnasVižanskio malūnas žydų istorijos Virbalio mieste (Vilkaviškio r.) ženklai.

Prireikus į portalą galima įkelti papildomų žemėlapių ir taip praplėsti vietovardžių analizės galimybės. Pavyzdžiui, norint žemėlapyje tiksliau pažymėti senuosius miškų, pelkių, buvusių Sarių kaimo apylinkėse Švenčionių rajone, vietovardžius, galima papildomai įsikelti 1950 metų topografinį M1:25000 žemėlapį.

 

Apibendrinimas

Duomenų apie Lietuvos vietovardžius internete pateikiama vis daugiau ir įvairiose vietose. Per LEI portalą teikiamas Lietuvos vietovardžių rinkinys yra ta vieta, kur vietovardžiai pradėti kaupti integruojant skirtingus vietovardžių šaltinius, suteikiant duomenų teikėjams galimybę kaupti vietovardžius ir tų objektų, kurie nepatenka į duomenų registrus ir informacines sistemas. Sukurta darbo aplinka leidžia vietovardžius įkelti,  analizuoti, vaizduoti žemėlapyje, norminti.

 

Rita Viliuvienė

VĮ „GIS-Centras" Produktų inžinierė

Straipsnis parengtas 2015-04-21

Komentarų dar nėra. Būkite pirmuoju.

 

Sveikiname Romualdą Girkų 75-osios sukakties proga

Lietuvos kartografų draugijos buvusiam valdybos nariui, daug metų kuravusiam draugijos istorinės kartografijos sritį, Romualdui Girkui 2015 m. vasario 29 d. (tiksliau – tarp vasario 28 ir kovo 1 d.) sukako 75 metai.

R. Girkus neabejingas Lietuvos  kultūros paveldui. Kelionės metu jis prie paminklo kunigaikščiui Vykintui ( Lopaičių k. Rietavo sav. Tverų seniūnija, 2010 m).

 

Romas Girkus 1962 m. baigė Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą ir tapo diplomuotu geodezininku. Baigęs institutą  pradėjo dirbti Sąjunginės žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų įmonės Vakarų filiale Kaune. Vėliau jam teko dirbti už Lietuvos ribų – Latvijos ekspedicijoje partijos viršininku.. Nuo 1969 m. jis buvo paskirtas Vakarų įmonės  Techninės kontrolės viršininku. Iš pradžių darbai buvo vykdomi su aerovaizdais, stereonuotraukomis, vėliau buvo pereita prie kompiuterizuotų kartografavimo procesų. 1992 m. R. Girkus tapo Valstybinio aerofotogeodezijos instituto vyriausiuoju inžinieriumi, o po reorganizacijos į UAB „ Aerogeodezijos institutas"– Techninio skyriaus vadovu. Jam ypač rūpėjo geodezijos ir kartografijos veiklos sritys. Nors turėjo geodezininko diplomą, jis kelis dešimtmečius aktyviau reiškėsi kartografijos, o ne geodezijos srityje. Nuo 1994 m. jubiliatas buvo Jungtinių Tautų geografinių vardų ekspertų grupės Baltijos skyriaus narys. Nemažai jis yra nuveikęs vietovardžių standartizavimo srityje, yra parašęsstraipsnių, kuriuose tyrinėjo opius hidronimų rašybos žemėlapiuose klausimus. 1995-1998 m. įsigijus JAV Nacionalinės vaizdų ir kartografavimo agentūros sertifikatus kartografinės kokybės kontrolei, jūrų kartografavimui ir kosminių vaizdų panaudojimui kartografavimo srityje, R. Girkus paskirtas atsakingu už pirmojo Lietuvos jūrlapio ir pirmųjų 1:50 000 mastelio topografinių žemelapių sudarymą. Jam teko dalyvauti ir Lietuvos bazinio žemėlapio 1:50 000 mastelio sudarymo darbuose. Romo iniciatyva buvo parengtas Kauno miesto 1: 25 000 mastelio ortofotografinis žemėlapis. Kartu su Šveicarijos specialistais R. Girkus dalyvavo įdiegiant pažangesnę 1:10 000 mastelio topografinių žemėlapių sudarymo technologiją.

 

Jubiliatas labiausiai nusipelnė istorinės kartografijos srityje. Jis yra aistringas istorinių žemėlapių, atlasų kolekcionierius. Romas yra surinkęs Lietuvos teritorijos įvairių laikotarpių topografinių, etnografinių, istorinių žemėlapių kolekciją, kurių dalis buvo publikuota knygoje „Lietuva žemėlapiuose" (2002 m). Jis keleto  kartografinių knygų recenzentas, konsultantas, suteikęs galimybę kitiems autoriams pasinautoti jo archyvo žemėlapiais.  Jubiliato kolekcijos istorinius žemėlapius galima atrasti šio laikotarpio kartografijos srities knygose:   Algirdas Antanas Gliožaitis „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose" (2008 m.), Algirdas Antanas Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII-XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose" (2013 m.), Zenonas Kumetaitis su kitais autoriais „Lietuvos sienos tūkstantmečio istorija„ (2009 m.). R. Girkaus kartografijos srities mokslo populiarinimo straipsnius galime atrasti žurnaluose: „Geodezija ir kartografija", „Vandens ūkio inžinerija", „Žemėtvarka ir hidrotechnika", "Žiemgala" ir kt. R. Girkus su kolegomis yra išleidęs keletą skaitmeninių diskų. Vienas iš paskutiniųjų R. Girkaus, Lietuvos kartografų draugijos, Neries regioninio parko išleistas  diskas: „Nerimi nuo ištakų iki Nemuno".

 

2010 m. R. Girkus atsisveikino su  UAB „ Aerogeodezijos institutas" kolektyvu,  kuriame išdirbo daugiau nei 45 metus. Manome, kad per tiek daug metų jo sukaupta profesinė patirtis kartografijos srityje atsispindės Tavo būsimuose darbuose, prasminguose siekiuose.

 

Romas su žmona Zita yra aistringi vandens kelionių mėgėjai.

 

Romo gyvenimo istorija įdomi, pilna įspūdžių, pažinčių. Jis žengia per kiekvieną laiko ribą gėrėdamasis, kad ją pasiekė, patyręs visus gyvenimo kelio džiaugsmus, mylėdamas gyvenimą ir laiką. Pasidžiaukime, kad toks žmogus gyvena šalia mūsų!

 

 

 

Tomas Duksa, Danutė Mardosienė, Algirdas Antanas Gliožaitis, Valdas Urbanavičius

2015 vasaris

Komentarų dar nėra. Būkite pirmuoju.

Lietuvos nacionalinis atlasas

Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą).

 

 

Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis, išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami  kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.

 

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys – „Lietuva pasaulyje ir Europoje" ir „Gamta ir kraštovaizdis". Atlaso I tome publikuojami 224 autoriniai teminiai žemėlapiai, pateikiama aprašomoji medžiaga, iliustracijos.

 

 

Pagrindinis Atlaso žemėlapių mastelis yra 1:1 000 000. Tai mastelis, leidžiantis smulkiai  kartografuoti reiškinius visoje Lietuvos teritorijoje. Bendresniems, mažiau išsamiems reiškiniams kartografuoti naudoti smulkesni 1:1 500 000; 1:2 000 000, 1:4 000 000 masteliai. Bendrageografinis žemėlapių pagrindas (hidrografinis ir kelių tinklas, gyvenvietės, politinės ir administracinės ribos) susietas su konkrečių žemėlapių masteliais, tai yra turi atitinkamą detalumą (generalizacijos laipsnį), leidžiantį tinkamai atskleisti kartografuotus reiškinius ir procesus. Šalies administracinio suskirstymo pagrindu pasirinktos savivaldybių ribos, o kai kuriuose žemėlapiuose kartografuotos ir apskričių ribos. Istoriniuose žemėlapiuose pateiktos tuomečio administracinio suskirstymo (žemių, vaivadijų, apskričių, valsčių) ribos.

 

Kiekvienas atlaso skyrius pradedamas trumpu temos apibūdinimu. Ši įvadinė skyriaus dalis leidžia geriau vartotojui suvokti pristatomą temą. Tekstinė informacija pateikiama ir atskiruose žemėlapiuose.

 

Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis. Taip pat nacionalinis atlasas yra neatskiriama valstybės įvaizdžio dalis, jo informacija reikalinga kaip sisteminės informacijos apie valstybę rinkinys, mokymosi ir mokymo bei švietimo priemonė.

 

Šaltinis

Komentarų dar nėra. Būkite pirmuoju.